2015 m. spalio 14 d., trečiadienis

Lietuva prieš Slovėniją ir Angliją: geri ir blogi dalykai

Atrankos ciklas pasibaigė vienu tašku per dvejas rungtynes ir priešpaskutine vieta grupėje. Įspūdžiai tokie:

1. Novikovas.



Rungtynėse su slovėnais išsiskyrė aktyvumu ir tuo, kad įmušė baudinį šiuo metu turbūt geriausiam pasaulio 11 metrų baudinių vartų sargui Handanovič. Vien tai jau buvo gerai. Su Anglija buvo vienas nedaugelio žaidėjų, kurie rodė gyvybės ženklus puolime.

2. Česnauskis. Rungtynėse su slovėnais per aikštėje praleistą pusvalandį sugebėjo įnešti nemažai energijos ir sukūrė 11 metrų baudinį, kuris išplėšė įspūdingiausią karjeros rezultatą Pankratjevo gyvenime. Gaila, bet Igoris to neįvertino, nes kažkodėl su Anglija Česnauskis jau nebežaidė.

3. Arlauskis. Man labai nepatinka tai, kaip jis kalbėjo per garsiąją spaudos konferenciją, bet rungtynėse su anglais vien dėl jo meistriškumo mes išvengėme žymiai gėdingesnio rezultato. Pirmas ir antras įvarčiai buvo sėkmės faktoriai, tad jeigu jos būtų daugiau, galėjome pralaimėti 0-1. Aišku, toks rezultatas būtų nesusipratimas ir neatspindėtų rungtynių eigos, bet galėjo nutikti ir taip.

4. Černych. Rungtynėse su Anglija daug dirbo gynyboje ir Andriuškevičius jam už tai turėtų būti labai dėkingas. Puolime kažko labai įsimintino nesukūrė, bet reiktų nepamiršti, kad Ox'as ir taip turėjo nuostabias rungtynes, o kas būtų nutikę, jeigu mūsų krašto žaidėjai būtų buvę avantiūriški puolime? Su slovėnais buvo neblogas ir bandė kažką sukurti.

5. Taškas. Rungtynės su Slovėnija leido taškais pavyti Estiją. O tai reiškia, kad po 30 metų neatrodys, kad šitas ciklas buvo toks košmariškas, koks jis buvo iš tikrųjų.

Blogai:

1. Klimavičius. Jis su Mikuckiu turbūt yra pati blogiausia centro gynėjų pora Lietuvos futbolo istorijoje. Rungtynėse su Slovėnija jis dar nepridarė tiek daug klaidų, bet su anglais buvo labai labai labai prastai. Aišku, galima sakyti, kad anglai yra viena stipresnių rinktinių Europoje, bet net A lygoje tokių klaidų, kokias kartais jis darė, atlikti negalima.

2. Panka. Į jį žiūrėdamas nesuprantu, kam reikėjo išgrūsti iš rinktinės Šemberą taip anksti. Su juo dar aikštės viduryje būdavo galima išlaikyti daugiau stabilumo. Dabartiniai atraminiai saugai vadovaujasi vienintele filosofija - kuo greičiau atiduoti kamuolį bet kam, o ir gynyboje Panka nežibėjo.

3. Petravičius. Turbūt mano lūkesčiai buvo per dideli. Rugsėjį jis buvo vilties spindulėlis, tačiau šiose dvejose rungtynėse tokios energijos nuo suolo įnešti nesugebėjo.

4. Žulpa. Sapnuos Barkley. Gerai, kad neskaitant kito atrankos ciklo, dažnai jam teks aikštėje su juo susidurti. O šiaip mūsų atraminių saugų filosofiją aptariau kalbėdamas apie Panką.

5. Pankratjevas. Liubinską prisiminsime dėl lygiųjų su Italija, nors jis dar yra nukovęs tokias komandas kaip Ukraina. Couceiro prisiminsime dėl triuškinančios pergalės prieš Rumuniją, įspūdingai lygios kovos (kiek ji gali būti lygi) su Prancūziją, pergalių prieš Austriją, Serbiją. Žutautą prisiminsime dėl pergalės prieš Čekiją. Laszlo iškovojo tašką su Slovakija, Pankratjevas tašką su Slovėnija. Tendencija akiviazdžiai važiuoja žemyn. Rinktinei trūksta asmenybių. Trūksta kovingumo. Liubinsko laikų komanda tokioje grupėje surinktų bent 13 taškų ir anglams būtų aikštėje perkandę gerkles ir vertę arti kiekviename žingsnyje. Anksčiau mes mokėjome apsiginti, pastatyti, kad ir primtyvoką autobusą, bet mus iš tikrųjų labiau gerbė. Dabar gynyboje, neskaitant vartininkų, visiška žanro krizė. Puolime turime talentų dar gal net ir daugiau, negu ankstesniais laikais, bet tokio lygio komanda gali pasiekti ko nors tik tada, jei turi kovingą charakterį ir geležinę gynybą. Nėra nei gynybos, nei charakterio. Yra tiesiog dėl savęs žaidžiančių savimylų būrelis, kurie paniškai bijo kritikos, bijo kovoti už tuos komandos draugus, kurie pakeltų komandą į aukštesnį lygį, bet dėl kritikos bachūrams į rinktinę nekviečiami. Aš džiaugiuosi tuo, kaip šiame cikle žaidė Slivka, Petravičius. Džiaugiuosi dėl to, ką Danijoje išdarinėja Spalvis, o Prancūzijoje Virkšas. Džiaugiuosi, kad Gertmonas ir Šveikauskas tobulėja nuostabiuose klubuose. Bet tai dar nereiškia, kad jie kada nors išgelbės Lietuvos futbolą. Žuvis pūva nuo galvos, tad ir permainos turi prasidėti LFF. Arba bent jau jie galėtų pasamdyti trenerį, kuriam jie nesugebėtų nurodinėti, kas turi būti kviečiami į komandą, o kas ne.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą